HIPERAKTYVUS VAIKAS
Pastaruoju metu terminas ,,hiperaktyvus“ vaikas yra labai dažnas, apibendrinantis tiek ikimokyklinio, tiek mokyklinio amžiaus vaikus. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad priešmokykliniame amžiuje tam tikras padidėjąs aktyvumas būdingas normaliai vaiko raidai. Dėl energijos pertekliaus vaikai nuolat ir visur bėga, jų dėmesys trumpalaikis. Vystymosi eigoje vaikai pradeda vis ilgiau susikaupti, užsiimti patinkančia veikla, sumažėja ir jų aktyvumas, todėl iki mokyklos reikėtų vengti skuboto vertinimo. Aišku, yra pavieniai atvejai, kai išreikštus aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADS) požymius matome ankstyvu vaiko raidos periodu.
ADS sutrikimui būdinga:
Padidintas aktyvumas
Dėmesio trūkumas
Impulsyvumas
Padidintas aktyvumas kai vaikas nuolat juda, šokinėja, ramiai nenusėdi, kalba nesustodamas. Jei reikia sėdėti jis judina rankas, kažką liečia. Vyresni gali daryti kelis darbus, šokinėti nuo vieno prie kito.
Dėmesio trūkumas kai vaikui sunku išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, ypač pastangų reikalaujančiai veiklai, gali susikaupti tik ties jį labai dominančia veikla (kompiuteriniai žaidimai, konstravimas). Dėmesys lengvai išblaškomas pašalinių dirgiklių, jis girdi ir pastebi viską, kas darosi aplink, atliekant užduotis jis daro daug ,,žioplų klaidų“, darbų neužbaigia.
Impulsyvumas – vaikas nesugeba pagalvoti, prieš ką nors darydamas, nesugeba sulaikyti savo staigių reakcijų, sunku sulaukti savo eilės, laikytis žaidimo taisyklių, gali atimti žaislą ar suduoti, išbėgti į gatvę.
Vaikų aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra vienas labiausiai paplitusių, turi 3-5 % vaikų, dažniau berniukai (2-3 kartus). Bent vienas vaikas klasėje gali turėti šį sutrikimą, trikdantį tiek jo veiklą, tiek visos klasės darbą. Apie 70 % vaikų, turinčių ADS, turi ir mokymosi problemų, dalis jų turi specifinius mokymosi sutrikimus (disleksiją – skaitymo sutrikimą, disgrafiją – rašymo sutrikimą). Kuo anksčiau suteiksime vaikui reikiamą pagalbą tuo didesnė tikimybė, kad, vaikui augant, problemos mažės. Silpnėja vaiko padidintas judrumas, tačiau dėmesio koncentravimo, impulsyvumo problemos dažnai tęsiasi ir paauglystėje, ir suaugus. Išmokus savikontrolės būdų, gerėja mokymosi pasiekimai, bendravimas bei socialinė adaptacija. Todėl labai svarbu, pastebėjus išvardintus požymius, pasitarti su specialistu, kokia pagalba jūsų vaikui reikalinga.

PATARIMAI TĖVAMS
Vaikų auklėjimas yra pats sudėtingiausias ir atsakingiausias dalykas, tenkantis šeimai. Tikriausiai ne vienam iš tėvelių tenka atsidurti daugybėje keblių ir netikėtų situacijų, kai nežinai ką vaikui atsakyti, kaip su juo elgtis. Siūlome keletą patarimų, kurie padėtų lengviau išspręsti kylančius nesutarimus su vaiku, bendrauti kasdieniniame gyvenime.
Atkreipkite dėmesį į vaikus, kai jie elgiasi gerai.
Tai pats svarbiausias bendravimo su vaikais principas. Reikia pastebėti ir pagirti vaiką, kai jis iš tiesų to vertas, o ne tuomet kai Jūs tam turite laiko. Vaikas gali būti vertas pagyrimo užsiimdamas bet kokia veikla ir atlikdamas darbelį, ir žaisdamas.
Leiskite vaikui Jums padėti.
Daugelis vaikų mėgsta būti tėvelių pagalbininkai, o tuo pačiu ir išmoksta daugelį kasdienių dalykų. Jei mes norime kad mūsų mažylis susidėtų žaislus, savo daiktus, pasiklotų lovą, tai rodykime patys ir leiskime dirbti kartu. Vadovaukimės principu ,,daryk taip, kaip aš darau”.
Vaiko dienotvarkė turi būti pastovi.
Neleiskite vaikams nusistatyti savo tvarkos (kada miegoti, valgyti, žaisti). Jūs patys turite parinkti laiką ir jo laikytis.
Sudarykite ir aptarkite su vaiku taisykles, kurių jis privalo laikytis.
Taisyklės turi būti aiškios ir nesikeičiančios. Svarbu atsižvelgti į tuo metu svarbius vaikui dalykus ir atmesti neesminius.
Atsakymas ar draudimas turi sekti vaiko poelgį.
Jei draudimas taikomas tik retkarčiais arba taiko ne visi šeimos nariai, vaikai išmoksta manipuliuoti.
Bendravime svarbu grįžtamasis ryšis.
Atkreipkite dėmesį, ar Jūs nelinkęs kalbėtis su vaikais tik tada, kai kyla problemos. Dažnai mes labai daug kalbame, bet neklausome. Svarbu yra įsiklausyti, diskutuoti su vaikais. Tai padės ne tik geriau juos pažinti, bet ir išspręsti problemas.
Ką daryti, kai vaikas netinkamai elgiasi ?
Ignoruokite netinkamą elgesį.
Tai drausminimo būdas, kuris slopina ypač erzinantį vaiko elgesį (,,isterijas, prieštaravimą, ginčus). Nerodykite jokio dėmesio tol, kol tęsiasi netinkamas elgesys. Pradžioje toks elgesys gali dar labiau sustiprėti, nepraraskite pusiausvyros. Kai nepageidaujamas elgesys baigiasi, nedelsiant vaiką pagirkite. Vaikas supras, kad netinkamu elgesiu neatkreips Jūsų dėmesio, o sulauks jo, liovęsis taip daryti.
Apribokite privilegijas.
Kiekvienas vaikas turi mėgstamą žaidimą (pastaruoju metu-dažniausiai kompiuteriniai žaidimai), televizijos laidą ir dažnai jų apribojimas yra efektyvi drausminimo priemonė.
Taikykite loginių pasekmių metodą.
Jei vaikas laužo žaislus – tai neleiskite su jais žaisti, netinkamai elgiasi parduotuvėje, sekantį kartą nesiveskite kartu. Aiškiai pasakykite, kokio elgesio tikitės.
Pašalinkite iš situacijos.
Kai įsisiautėjusį mažylį sunku nuraminti, vaikas turi kelias minutes (atitinkamai jo amžiui) ramiai pasėdėti. Nepatartina neklusniai besielgiantį vaiką uždaryti kambaryje vieną, nes toks Jūsų poelgis vaikui dažniausiai reiškia, kad Jūs abejingi jo problemoms.
Negalima vaiko bausti už tai, apie ką nesate kalbėję, kaip apie draudžiamą dalyką. Tie atvejai turi būti iš anksto aptarti, kad vaikas žinotų, ko galima tikėtis.
Jei netekę kantrybės vaiką neteisingai nubaudžiate, nepamirškite vaiko atsiprašyti, jog suklydote. Tai tikrai nepakenks Jūsų autoritetui, o vaikas tik dar labiau Jus mylės ir gerbs.

Parengta pagal S. J. Bavolek, C. Comstock ,,Nurturing program for parents and chidren“ 1995m.

---

+370 698 15243, daliavyciniene@yahoo.com, Gabijos g. 25-24, Vilnius